- eiglus
- eiglùs, -ì adj. (4) žr. eiklus 1: O juk vaikai taip narūs, eiglūs ir pajodūs A1884,33. ║ Eiglùs bernas – visą apylinkę apeina Ds. Jų jautis labai eiglùs – kaip tik krūmuos, tai ir vasarojuj Ds. Eiglùs arklys – vis darže Zr. Ale jauno kokio jo eiglaũs būta, visur apeita Užp. Jų žąsys eiglios, nes tik piemuo nusižiūrėjo, jos jau ir atsidūrė į vasarojų MitI387.
Dictionary of the Lithuanian Language.